Skelbiamas kviečiamųjų į 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados šalies etapą sąrašas. Visi kviečiamieji privalo užsiregistruoti iki kovo 2 dienos 8 va. užpildydami šią registracijos formą (registracija privaloma ir lydintiems asmenims). Neužsiregistravę asmenys negalės dalyvauti olimpiadoje.
Olimpiada vyks 2015 m. kovo 26-28 d. Birštono gimnazijoje (Kęstučio g. 29, Birštonas), kovo 26 d. atvykti reikia iki 12 val.
Pirmasis blogas, skirtas ruoštis biologijos olimpiadoms ir konkursams. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga padės įgauti ir įtvirtinti žinias apie biomokslus. Prisijunk prie mūsų organizuojamų kursų.
2015 m. vasario 12 d., ketvirtadienis
2015 m. sausio 29 d., ketvirtadienis
48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados užduotys ir vertinimo instrukcijos
Skelbiamos 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo užduotys ir sprendimai:
NB: 11-12 kl. užduočių vertinimo instrukcijoje nenurodytas testinio klausimo Nr. 3 atsakymas - E.
Mielas dalyvi! Olimpiados užduočių kūrėjai norėtų, jog pasidalintum savo nuomone apie olimpiadą šioje apklausoje. Dėkojame už atsakymus!
2014 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis
Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius
Liepos 5–13 dienomis Indonezijoje, Balio saloje, vykusioje 25-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos atstovai iškovojo sidabro ir bronzos medalius. Lietuviai aukštus apdovanojimus laimi trečius metus iš eilės.
Kėdainių „Atžalyno" gimnazijos abiturientė Giedrė Širvinskaitė (mokytoja Irena Ūsienė), Vilniaus licėjaus dvyliktokė Vytautė Boreikaitė (mokytoja Alyda Daulenskienė) ir Šakių „Žiburio" gimnazijos ketvirtokė Austėja Dapkutė (mokytoja Laima Aštrauskienė) grįžo su sidabro medaliais, o Augustė Ambrazaitė iš Raseinių r. Ariogalos gimnazijos (mokytoja Jūratė Klimienė) parsivežė bronzos medalį.
Komandai vadovavo bei olimpiadai pasirengti padėjo Julius Juodakis, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto absolventas, to paties fakulteto doktorantas Raimondas Šiukšta bei docentas dr. Andrius Petrašiūnas.
Giedrė Širvinskaitė ir Vytautė Boreikaitė tarptautinėje biologijos olimpiadoje dalyvavo antrą kartą – pernai Šveicarijoje jos taip pat iškovojo sidabro medalius.
Oficialus olimpiados tinklalapis http://ibo2014.org/, o komandos pasitikimo akimirkas rasite čia.
Apie biolgijos olimpiadą iš pirmų lūpų
Į pirmąsias olimpiadas – be pasirengimo
Austėjos šeimos nariams visuomet labiausiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl ir iš jos buvo tikimasi to paties. „Taip ir buvo, tik kurį laiką nenorėjau to pripažinti ir stengiausi sau įrodyti, kad man daug labiau tinka ir patinka kalbos“, – pabrėžia mergina. Tik vyresnėse klasėse ji pripažino, kad gamtos ir tikslieji mokslai yra jos sritis.
Pirmą kartą Austėja prisimena dalyvavusi matematikos olimpiadoje. Moksleivei sekdavosi puikiai, bet tada ji dar nežinojo, kokie laimėjimai yra reikšmingi. Nuo devintos klasės Austėja pradėjo kasmet dalyvauti ir chemijos bei fizikos olimpiadose, keletą kartų teko dalyvauti ir geografijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos olimpiadose.
„Keisčiausia, kad iš pradžių biologijos olimpiadoje sekėsi blogiausiai, gal todėl šioje srityje kiekvienais metais ir buvo matomas didžiausias progresas. Nežinau, ar tik mažesniuose miestuose, ar ir kitur olimpiadoms ruoštis nėra įprasta. Mokytojai nelinkę padėti mokiniams, o bent jau iš pradžių jų palaikymo labai reikia. Todėl mokiniai į olimpiadas eina be jokio pasirengimo, tikėdamiesi, kad užteks mokyklinių žinių, tad dažnai tenka nusivilti. Ir pati taip pat bandžiau laimę – pirmoms savo olimpiadoms visiškai nesiruošiau“, – prisimena mergina.
Po rajoninių olimpiadų 11-oje klasėje ji pateko į respublikinį biologijos olimpiados etapą, o 12-oje jame užėmė trečią vietą. Bronzos medalis merginai suteikė galimybę dalyvauti atrankoje į tarptautinę biologijos olimpiadą, į kurią pateko ir laimėjo sidabro medalį. A.Dapkutė pasakoja, kad olimpiadai ruošėsi kaip ir visi – skaitė tiek angliškas, tiek lietuviškas biologijos ir biochemijos knygas, sprendė ankstesnių olimpiadų užduotis. „Nieko ypatingo nedariau, tik žinau, kad daug medžiagos, kurią norėjau išmokti, nespėjau net perversti, nes apie tarptautinę olimpiadą pradėjau galvoti likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki jos. Todėl labiausiai pasitikėjau ne savo žiniomis, bet loginiu mąstymu“, – teigia Austėja.
Gamtos mokslais ji pradėjo domėtis tik įstojusi į Nacionalinę moksleivių akademiją, biochemijos sekciją, nors ir anksčiau daug kas ją skatino sieti savo ateitį su medicina ir biologija. Pradėjusi gilintis į šią sritį suprato, kiek joje dar neatrasta ir kiek jau žinoma, kaip sudėtingai ir įdomiai vyksta procesai gamtoje ir organizmuose. „Sužinojau labai logiškus daugelio praeityje atrodžiusių „mistinių“ reiškinių paaiškinimus ir mane tai iš tikrųjų sužavėjo. Labai džiaugiuosi, kad dar neperdegiau, kad nespėjau sužinoti per daug, todėl vis dar smalsu domėtis biologija“, – pasakoja mergina.
2014 m. rugpjūčio 16 d., šeštadienis
Deguonis ir laisvieji radikalai
Audinių pažaidos ir ląstelių žūtis
Molekulinė ekologija
Bakterijų genetika
Augalų genomika ir biotechnologija
![]() |
Sveiki,
Žemiau pateiktas naudingas pdf failas apie augalų genomiką ir biotechnologiją.
Šios medžiagos tikslas yra pateikti integruotas teorines žinias apie eukariotinių ir prokariotinių organizmų genomus, geno klonavimo ir rekombinantinės DNR kūrimo pagrindus, augalų DNR ir RNR tyrimo metodus, modelinių augalų in vitro kultūras, augalų biotechnologijos metodus, bei išlavinti gebėjimą atlikti augalų transformaciją, identifikavimą integruoto geno ir įvertinti transgeninių augalų panaudojimo perspektyvas.
Parengta VDU dėstytojų.
Cheminiai ir elektriniai signalai
Šiuolaikinės molekulinės biologijos tyrimo metodai
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)









